Džiazova

Music washes away from the soul the dust of everyday life. ~Berthold Auerbach

Ojėėėėėėėė :) Vakar buvau labai fainam džiazo koncerte (beje, tiem, kam tai rūpi - haliavai :P). Miša pakvietė, kadangi niekas daugiau prisijungti negalėjo-nenorėjo, tai labai šauniai dviese prisiklausėm Aacheno Big Band'o atliekamų muzikos gabaliukų. Džiazas įdomiai veikia: kartais užkelia ant seniai nematytų minties debesėlių, pasiūbuoja ant plunksninių sūpuoklių..

Padėkojau Aukščiausiajai būtybei už tai, kad žmonės turi gebėjimą pajausti ir kurti muziką... Ir kad buvo sukurtas saksofonas... :)))

Vienu žodžiu, žodžių čia trūksta :)

O šiaip kadangi sirgau, tai nelabai ką veikti galėjau. Izoliuota nuo visuomenės buvau, taip sakant. Šiandien buvo naujo vyr.gydytojo vizitacija, tai esu kaputt. Truko 4,5 val. :S mes jau sėdėjome ir minutes skaičiavome, kaip mokykloje, vartėme akis ir kartais isteriškai kikendavome.. Vargšiukas naujasis vyr. gydytojas, jis net tam laiko neturėjo, juk jam su pacientais bendrauti.. Šiaip labai fainas, manau gerai susigyvens :) ir pacientai jau mums papletkino, kad jis simpatiškas :))) žodžiu, viskas čiki piki.

O Aachene skleidžiasi vis labiau pavasaris... kaip gražu, neapsakyt.. jau vyšnios pražydo, krūmai visokie aplipo geltonais, rožiniais žiedais... Bus gaila išvažiuoti iš tokio grožio..
Jau biškiuką liūdžiu, kad reikės palikti "šiltą vietelę"skyriuje, reikia pradėti galvoti apie atsiveikinimą, pakavimą, skubiai kopijuoti knygas magistriniam... uuuh :)
Dar Velykos artėja, atsirado katalikiškas poreikis į bažnyčią ir šiaip atšvęsti gamtos atgimimą. Gal švęsiu su pora italų, dar ryt pasitarsim, kas ir kaip.. Neseniai paskambino, pradėjo pasakoti, kad davaj penktadienį važiuojam į kaimą kažkokį netoli Kelno melstis, su nakvyne. Maniau, juokauja, pasirodo, ne :)))

Ai, dar gavau laišką iš savo praktikos vadovo. Jis dabar "prapiesorius" Leipzige :) jis mestelėjo mintį Leipzige tęsti podiplomines psichologo studijas, nes ten pas juos dirba besimokančios psichologės ir vedėja yra mokymų instituto direktorė ar pan. Aš jo apie tokius dalykus nesiteiravau, todėl labai malonu, savotiškai kviečia :)

Na va.. O DARRRR :)

gavau krūvelę nuotraukyčių, kurių ilgai laukti teko. Todėl baisiai laiminga ir noriu pasidalinti :)

Taigi, visų pirma psichiatrijos skyrių psichiatrai ir psichologai, kurių aš pasiilgsiu..

Su krizenančia lenke Margarita

Buteliai. Anno ir Saša. Manekenas (fone).

Alina (mano mylimiausia praktikantė, mėgstanti dirbti su ribinėmis asmenybėmis: už tai jai didelis RESPECT)

Dar dvi artimos dūšios: skyriaus psichiatrė Sarah ir psichologė Sabrina. Sabrina kartu su manim palieka skyrių ir pereina į dienos stacionarą.

na ir dar pora nuotraukyčių, atsiųstų Huberto. Jis žinoma mums persiuntė "rimčiausias". Kadangi už tokių kompromatų platinimą gaučiau per snapą, įdedu tik porą normalių.

Su Thomas

Ir

Su praktikos vadovu Hubertus (pagaliau!) :)))

Valioooo :)))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))

O dar būtinai noriu parodyti savo mylimiausią erasmusą Stefano, man jo labiausiai trūksta. Juokingiausia, kad abu vienas kitam atminimui padovanojome po varlę, visai nesitarę :)) ir susitarėm "niekada daugiau nepasimatyti" (juokai juokais.. bet visko gali būti). O dar aš jam įteikiau lietuviško midaus (deja, pirma asociacija su erasmus - alkoholis..), o jis man nudažė sruogą plaukų balta spalva tiesiog ledainėje (tipo pražilau). Žodžiu, niu nebeturiu daugiau čia žmogaus, su kuriuo dar tokias nesąmones daryt galėčiau.

Paskutinis ledų valgymas Aachene. Dar ledais džiaugėsi italės Giulia, Francesca ir ispanas Miguel Jose.

O dabar turėtų skambėti kokią nostalgiją kelianti muzika. Nors...džiazas irgi tiktų :) Achene neblogai "padžiazavau" savo gyvenimą :)