PRAHA (karališkas miestas su "šlapia" nuotaika)

Ankstyvą šlapią rytą (nepasisekė su oru, ir nesisekė visą laiką, bet dzin) privažiavo psichiatras Jan prie mano bendriko ir pasigrobė trim dienom į Prahą :) Pakeliui spėjom kelis kartus pasiklysti (Aachenas turi totaliai sudėtingą kelių sistemą..), bet vargais negalais išvažiavom iš miesto, pakeliui prigriebę erasmusą iš Turkijos Alp ir čeką X (vardo nesupratau..).
Važiavom smagiai ir ilgai (aštuonias valandas), per tą laiką spėjom pamatyti lietų, šlapdirbą, sniegą ir net saulę (tiesa, trim minutėm..). Ties Čekijos ir Vokietijos pasieniu buvo tikrai snieguota ir jau tikėjausi pamatyti sniegu pasidabinusią Prahą.. deja. Įdėjau gražią foto iš interneto ir nelabai gražią, bet realistiškesnę iš Jan fotiko :))

Kadangi Alp važiavo tokiais pat turistiniais ir architektūriniais (studijuoja architektūrą) tikslais, nusprendėm kartu pasiblandyti po miestą. Taigi, dieną ir vakarą pravaikščiojom su juo po miestą. Smagumo dėlei jis fotkino savo fotiku mane, o aš jį (kas pasirodo buvo klaida..). Per tą laiką išmokau turkiškai pasisveikinti ir paklausti/atsakyti, kaip sekasi (ir jau aišku sėkmingai pamiršau), spėjom gatvėje salsą pašokti ir šiaip paišsidirbinėti :))
Tada susitikom su Jan, jo broliu ir jų draugais ir pasėdėjom žymiausioje Prahos kavinėje "Slavia", kur grojo gyva muzika ir šiaip viskas labai gražu ir prašmatnu. Jan prasitarė, kad tai snobų mėgstama vieta ir jis retai čia lankosi, bet čia atėjom dėl gardaus karšto šokolado. Aišku, aš tą šokoladą ir užsakiau, ir tikrai labai niam niam :)
Su Alp sutarėm kitą dieną vėl susitikti, jis negalėjo su mumis likti naktinėti. Paliko man savo fotiko batarkes ir pakrovėją, kad pakraučiau rytojaus "foto medžioklei". O tada mažesne kompanija slinkom į barą, kuriame paskanavau tradicinio keisto čekiško valgio. Įsivaizduokit, prieskoniais pagardintas ir aliejuje užkonservuotas sūris, ant jo čili pipiriukas (?), šalia patiekta aviečių/bruknių uogienė, ir visa tai valgoma užgeriant alučiu :) Išeina saldžiai-sūriai-kartus skonis, bet visai nieko :)) galiausiai užsukome ir iki paryčių likome klube "Vagon", pavadinimas tobulai tinkamas :))) Klube grojo roko muzika, ir tiesą sakant, man tai labai patiko :) Tokia skylė, kurioje nė vieno turisto :) Eilinį kartą įsitikinau, kad kraštą geriausiai galima pažinti būnant su vietiniais :)
Kitą rytą prasikeikiau, kad su Alp dešimtą ryto susitarėm susitikti, bet atėjau laiku į sutartą vietą.. Laukiau pusvalandį, bet gerbiamasis neatėjo. Jo numerio neturėjau, tai ėjau savais keliais. Tikiuos viskas pas jį gerai, nemanau kad jis tyčia neatėjo. Man atminimui nuo jo liko fotiko pakrovėjas, o jam nuo manęs - nuotraukos fotike. Va taip.
Ilgai neliūdėjau, iš tiesų puikiai prasivaikščiojau, aplandžiojau visokias siauras ir tuščias gatveles, stebėjau kareivių maršą, filmavimą, buvau kelis kartus pakviesta į klasikinės muzikos koncertus (iškart pritaikant nuolaidą už mokėjimą kalbėti rusiškai:))). Beje, sutikau begales rusų, jų nemažai dirba prekyvietėse bei kavinėse.
Nufotografavau kiekvieną kampą, BET.. Mano Zenite juostelė neužsifiksavo tinkamai, o tai pastebėjau per vėlai, tad nė vienos foto iš Prahos :((( todėl esu įsitikinus, kad būtinai ten dar grįšiu :)
Įsimylėjau tą miestą. Įrašytas į mylimiausių miestų sąrašą (Venecija, Briuselis). Istorija tiesiog šaukia iš kiekvieno gatvelės užkampio.. apie elgetas, karalius.. gyvenimo sūrumą ir didybę..troškimą įsiamžinti..Žydų kvartale (kažkada buvo vienas didžiausių getų Europoje) iki šiol užslenka slogutis, ypač kai už mūrų išvysti liūdnai palinkusius, chaotiškai išbarstytus antkapius. Įspūdingas miestas, vertas dėmesio.
Kai jau grįžau namo (namai - Jan tėvo butas centre, pasisekė su vieta kaip reikiant:), mano itališki batai jau buvo išsižioję, atsiklijavo beveik visas padas... Prahos lietus ir šlapdriba lepūnėliams italiukams visai nepatiko.. Na bet turėjau sportbačius ;) grįžusi atsisėdau, pasiėmiau knygą apie Prahą, paskaičiau biškį ir taip ir užmigau kakta į stalą :)))) Bet nieko, vėliau dar išėjau į vietinį kabakėlį, kitą rytą dar apėjau ratuką, pasiklausiau žymaus Prahos astronominio laikrodžio dindiliavimo, ir greit jau turėjome palikti visą tą grožį.. Atgal važiavom su dar vienu pakeleiviu mongolu, šaunia internacionaline grupele grįžom į Aacheną su vėjeliu :)


Savaitė praktikos pramogų ir projektas: Himmerich in "Himmerich"!!!


Savaitė praėjo..Ne, praskriejo lyg viena diena :) Suorganizavau sau ir pacientams ekskursiją po Aacheno katedrą, pasirodo ten daug nerealių daiktukų yra :) Pvz., didžioji dalis Karolio Didžiojo (gerai skamba :))), daug kauliukų ten jo ilsisi.. O dar keturios relikvijos iš Jeruzalės (Šv. Marijos skarelė, Kristaus įkapių skiautė ir dar kažkas). O dar ten buvo super senas (dviejų tūkstančių metų senumo, žr. foto) Karolio Didžiojo sostas, kuris ir atrodo baisiai senas ir jau visai negražus :)) Bet turėjo labai didelę reikšmę.. pats Karolis Didysis tiesą sakant nė karto nebuvo atsisėdęs, nes buvo pernelyg tikintis: negalėjo padėti užpakalio ant šventojo sosto (sostas pagamintas iš Jeruzalės bažnyčios grindų plokštės). Na bet kitiems karaliams sėdėti problemų nebekildavo.. Čia buvo karūnuoti 30 (!) karalių.
Iš tos savaitės praktikos ypatingų nuotykių daugiau nebuvo. "Nuotykiai" čia santykinis žodis, turint omeny, kad pacientai pas mus mėgsta "pokštus" krėsti (deja, ne visada linksmus). Galbūt išprašysiu, kad mane vieną dieną leistų po uždarą skyrių per vyr. gydytojo vizitaciją apsilankyti :) Ai, dar sutikau netyčia pora kartų matytą psichologą ir įsiprašiau pas jį muzikos terapijoje sudalyvauti, jau nekantriai laukiu :)

Per savaitę sutarėm su praktikos vadovu ir kolegom, kad važiuojam į kaimą Himmerich, kuriame yra diskoteka pavadinimu Himmerich. Tarp kitko, mano praktikos vadovo pavardė yra Himmerich :))))))) Mes visi jau iš anksto krykštavom iš laimės :))))

Taigi, po darbų, nuostabųjį penktadienio vakarą drauge su kolege Sarah iškeliavom ieškoti Himmerich'o būsto, vargais negalais radom. Pasitiko mus du faini vaikučiai, su vienu labai šauniai perskaičiau kokias penkias knygas, nu labai jam knietėjo piratus, žuvis, kitas gyvūnų istorijas papasakoti :))) sulaukėm visų kolegų ir tada gal kokias 45 min trenkėmės keliukais ir keleliais į tą Himmerich :)))) Bet suradom... Kad būtumėt matę, koks laimingas buvo Hubertus Himmerich :D mus pasitiko taksi pavadinimu Himmerich, iškeltos vėliavos su užrašu Himmerich, na ir visas kaimas taip vadinasi.. Cukraus pakeliai irgi buvo su pavadinimu Himmerich (vieną sau pasilikau atminimui :), ant stiklinių irgi... Švytėjo mūsų Himmerich kaip saulytė :)))
Dar pora dalykų linksmų: iš pradžių jautėmės seniais, nes pradžioje aplinkui zujo vien -niolikmečiai :))) visas vietinis jaunimas ten matyt renkasi. Dar aptikome patalpas, skirtas asmenims "per 30" (über 30) :)))) ten jaunimo nė kvapo, restorančikas ir diskotekos patalpa, kurioje grojo vokiečių šliagerius :))) kažkaip nejaukiai pasijutom ir grįžom atgal :)))
O šiaip diskonas buvo SUPER: viso keturios patalpos. RnB/HipHop, populiarioji muzika (kaip pas mus Brodvėjus, tik geriau, įvairiau), diskotecus naturalis (bumcikas ir pati populiariausia muzika šiuo metu), na ir šliageriai pas vyresnius. Perėjom visas diskotekas, apsistojome ties populiariąja muzika ir labai šauniai prastrakaliojom..iki pirmos nakties. Turėjau deja anksčiau grįžti namo, nes jau septintą ryto manęs jau laukė kelionė...

MIUNSTERIS (sentimentalumo viršūnė)

iš ryto buvau total kaputt (manau visi suprato). Atradau per internetą vairuotoją, kuris maloniai sutiko privažiuoti prie mano namų ta nelemtą septintą ryto :) Pakeliui vėl paėmė kelis žmogeliukus, bet nebendravau, nes tiesiog lūžau.. Atvažiavom greitai, ir netrukus jau susimačiau su seniaaai seniai nematytu Matthias, mano "geriausia drauge Miunsteryje". Vos pažinau, bet pažinau :)) Kadangi buvau visai kaputt, tai pusę dienos leidau sau gulėti, pažiūrėjom komediją ir pan. O tada išėjom į miestą, kur šauniai pasivaikščiojom. Mlyn, kaip fainai buvo :) Einu, ir menu gatves, parduotuves, tuos amžinai visur zujančius dviračius, zuikius parkuose ir net žiede :))) fantastika, kokia laiminga buvau. Tas Miunsteris man kaip koks gimtas miestas patapo, net nesitikėjau tokios reakcijos. Užėjome į ledainę "Firenze", kurioje skaniausi ledai Miunsteryje, aaaaach.. :) suvalgėm skanų kebabą, aaaach :))) tiesa, dar bandėm nueiti į antikvarinių daiktų parodą, bet kaina nestudentiška buvo, tai nusprendėm geriau tuos pinigus į maistą investuoti :) dar pagaliau Matthias priverčiau nusipirkti pakrovėją ir batarkes (kažkokia likimo ironija - ir vėl pakrovėjas su recharchable batteries, ir abiem atvejais verčiu pirkti naujus:))). Jis daugiau nei metus išvis fotiko savo rankose neturėjo, tai va, labai didžiuojuosi, kad priminiau jam, jog fotkinimas teikia džiaugsmą :)
Kitą dieną sulaukėm jo draugo ir varėm žiūrėti buto (pasirodo, pusės namo), nes Matthias su tuo draugu nori susirasti butą ir laimingai kartu gyventi :))) (jis ne gėjus, tiesiog gražiai skamba..). Tai važiavom toli toli, ir nors viskas buvo ne taip blogai, bet galiausiai nusprendėm, kad tam butui dar toli iki tobulumo. Niu va, kartu dar pamaklinėjome po miestą, o vakare su Matthias važiavome į mūsų buvusį bendrabutį (sentimentalumų sentimenalumas, garbės žodis, bet kitaip negalėjau). Šakės, viskas atrodė lygiai taip pat, kaip prieš tris metus. Dar bandėm rasti tuos pačius kaimynus, deja, visi jau buvo išsikraustę.. Taip pat beldėmės į namo savininko duris, su juo labai gerai sutariau. Bet jo nebuvo :( Tai aš jam parašiau laiškutį su savo tel. nr. ir įmečiau į skundų ir problemų dėžutę (che che). Ir įsivaizduojat, šiandien jis man paskambino, toks laimingas dėl to raštelio buvo :))) smagiai pakalbėjom, sutarėm dar susisiekti kada :) jėga, bent tiek naudos iš tos sentimentalios kelionės į bendriką..Ai, tiesa, dar po to pėščiomis, nes jau buvo vėlu ir autobusai nevažiavo, keliavom link centro, pakeliui dar pas draugus užsukom, kurie gyvena studentų sąjungos namuose (iš ten smagios foto su špaga:), ir šiaip gražiai prasivaikščiojom, palei pilį ir pan. Ir jau turėjom atsisveikinti, nes atgal grįžti turėjau - sutariau su tuo pačiu vairuotoju, nes jis atgal į Aacheną važiavo. Ech, labai džiugu turėti pasauly vietelę, į kurią visad norisi grįžti :)
Happy and sad end.
2006 vasara (kairėj) ir 2009 pavasaris (dešinėj)