Atsisveikinimų maratonas

Atsisveikinimų maratonas jau baigėsi. Teko atsisveikinti su keletu jau draugais patapusių erasmusų, su praktikos vadovu (jis išvažiavo į Leipzig, greitai pradės ten dirbti) ir su savo paciente (ji pagaliau maždaug sveika:). Dienos ir naktys buvo įtemptos, todėl šia proga susirgau.. Žinot, kaip būna: kol yra daug tikslų, užduočių, tai viską pakeli ir gali dieną naktį veikti. Bet kai ateina poilsio pauzė: viskas, organizmas sako savo griežtą "noriu miego, ramybės ir vitaminų" ir kažkaip jau žiūrėk ir guli su temperatūra namie. Va taip man ir nutiko. O lauke kaip tyčia fantastiškas oras, plius ąštuoniolikąąąąąą :(

Čia mano parkės prieš kelias dienas, kai su visais atsisveikinėjau (filosofiniai pamąstymai ir liūdesiai, galima praleisti)

*****

Šiandien atsisveikinau su mieliausiu erasmusu ir fainu praktikos vadovu. Liūdna labai. Oje ojej.
Kiekvienas paliko atminimą savaip. Žodžiais, rankos paspaudimu, purvinu kilimėliu su pavaizduota varle karaliene, vaiko nupieštu sraigtasparniu.. Kiek žmogaus atminty gali sutilpti tokių prisiminimų?

Bandau prisimenti prieš dvejus su puse metų atsisveikinimus Miunsteryje.. Mikkel paskutinio apkabinimo, kai nueinant jis dar atsisuko ir taip liūdnai liūdnai pažiūrėjo. Matthias dovanota pagalvėlė, kurią jis ieškojo su kita drauge.. Claudia šypsena ir noras greičiau atsisveikinti, nes vis tiek tik sunkiau išvažiuoti darosi. O kiek kartų su močiute atsisveikinėjau...

Kažkoks sadomazo su tais atsisveikinimais. Susipažįsti, susibendrauji, apsikeiti gera nuotaika ir juokeliais, aptari kelias problemas, pašoki kartu, persimeti keliais reikšmingais žvilgsniais.. tiek tereikia, kad atsiveikinant atrodytų, jog prarandi kažką brangaus, nes to nebebus artimiausius mėnesius, o gal ir niekada.
taip ir plaukiame kaip šapeliai gyvenimo upe, susiduriame su kitais šapeliais.. Pasisukame verpete kartu, paneriame, išneriame, ir vėl nutolstame..Na gerai, nėra viskas jau taip atsitiktinai :)

******
Kelios foto is preitos savaites susitikimu:

Graikų atsisveikinimo party. Ale nė su vienu graiku taip ir nenusifotkinau :)

Užtai su portugalu "darėm meną". Jis pasiūlė pasivaišinti savo lėkštės turiniu, o aš jam už tai atsidėkojau nupiešdama šypsenėlę jo lėkštėje :) greitai sudorojom lėkštės turinį..Na ir prasidėjo: piešėm pakaitomis ir sukūrėm tikrą meno šedevrą abejose pusėse :)))

Belgiškų vaflių vakaras (nes atsisveikiname su dviem belgais). Vafliai buvo fantastiški :) čekas Petr nusprendė padėti man pagardinti vaflį, tai sukūrė tokią kalorijų bombą...Viską, ką rado, uždėjo an vargšo vafliuko: bananai, braškės, cukraus pudra, vyšnių uogienė, šokolado sirupas, gal dar kažkas.. ir kalnas plaktos giretinėlės :))), tai savo vafliu kelis žmones pamaitinau :)))

Vienas iš pamaitintų buvo Aurelian, linksmas ir tikrai smalsus belgas, kuris irgi išvažiavo jau kitą dieną..O kairėje vaflių baliaus organizatorė belgė Tine, su kuria greitai susidraugavom mergaitiškai plepėdamos Carolus Thermen vandenyse :)

Bus pratęsimas, nes dar daug foto liko negautos...