2009 m. sausio 21 d., trečiadienis

Pirmosios dienos: su Miša maišom Aacheną :)

Taigi, apsistojau pas Mišą (Michael) ir Caro (Carolin). Porelė labai draugiška ir sudaryta kontrasto principu: Mišos liesumą atstoja Caro apvalumas :) Caro turėjo daug mokytis, tai mane visur vežiojo Miša.
Abiem padovanojau Birutės pyragą ir magnetuką. Kai ištraukiau alkoholį, Miša tik pakikeno ir nieko nepaėmė, nes alkoholio negeria (ir nerūko - tobulas vyras, ane?:).

Kitą dieną aplankėme Lousberg - kalną, nuo kurio puikiai matosi apylinkės. Pasirodo, netoliese yra akmens anglių kasyklos, elektrinė, statomas naujas "kietas" stadionas. Aachenas garsėja žirgų sportu, čia vyksta žirgų turnyrai, o aacheniečiai dažnai tampa čempionais pasaulinio masto varžybose.

Dar nuvažiavome i Dreilanderecke - tai vieta visai šalia Aacheno, kurioje susibėga Vokietijos, Olandijos ir Belgijos sienos. O Olandijai tai reikšminga vieta dar ir tuo, kad ten yra pati aukščiausia virš jūros lygio Olandijos vieta, aukštis neįtikėtinas - net 322.7 m! :)
Stovi ten toks stulpas, kol jį apeini, visose šalyse pabūni :) smagus jausmelis.

Stoviu Olandijoje, desineje Vokietija, kaireje Belgija



Žinoma, aplankėme patį miestą Aacheną, savaitgalį apėjome senamiestį, parodė pačių skaniausių ledų Ice- Caffee! Oooo, koks kaifas buvo vėl tuos itališkus ledus paskanauti!!! Jie kažkodėl skanesni, nei Lietuvos ledainėse.

Sužinojau legendą apie Aacheno katedros statymą. Tai štai legenda:

Velnias norėjo padėti statyti katedrą, mainais už tai reikalaudamas pirmojo, įžengusiojo į pastatytą katedrą, sielos. Gudrieji aacheniečiai sutiko, o kai buvo pastatyta, pirmiausiai įleido vilką, velnias ir pasiėmė jo sielą. Skubėdamas iš katedros velnias sau pirštus vartais prisivėrė, todėl dabar vienoje vartų pusėje galima pačiupinėti velnio pirštus (čiupinėjau, tikrai tokie yra:)).
Po kiek laiko supratęs, kad jį apgavo, labai supyko ir nusprendė atkeršyti ir užpilti visą miestą smėliu. Prisėmė daugybę smėlio iš pajūrio ir nešė link Aacheno. Pakeliui sutiko valstietę ir jos paklausė, ar dar toli iki Aacheno. Valstietė irgi gudra moteriškė buvo, atsakė, kad dar labai toli. Parodė savo sudėvėtus batus: "šitie batai nauji buvo, kai iš Aacheno išėjau, va kiek nudėvėjau, kol čia atėjau". Išsigando velnias baisiausiai, jau ir taip pridusęs nuo naštos buvo. Tai ir išpylė smėlį. Taip atsirado Lousberg kalnas :)

Vakarais kultūrinausi taip pat. Mišos hobis - muzika. Jis elektriniais vargonais sugrojo visą įvairių filmų ir Disnėjaus animacinių filmukų garso takelių koncertą. Buvau sužavėta, jis grojo abiem rankom ant skirtingų klaviatūrų, tuo pačiu mindžiojo pedalus viena koja, o kita koja reguliavo garsumą ir perjunginėjo programas. Ir viską vienu metu :O

Be to, prieš miegą dar visi peržiūrėdavome nuostabaus balso Loreena McKennitt, Lenny Krawitz, Coldplay ir Queen koncertus. Jėga, ar ne?

Viskas buvo labai fainai ir maloniai, jaučiausi beveik kaip namie. Esu baisiai jiems abiems dėkinga, manau, dar būtinai susimatysime ir kažką visi kartu paveiksime.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą