Kelionė į Aacheną

Kelionė truko nei daug, nei mažai - kokias 25 valandas :) Draugė linkėjo man gerų "kelioninių" kaimynų, tačiau nutiko dar geresnis dalykas - kaimyno šalia išvis nebuvo :))) Taigi, visai patogiai įsikūriau ir kartais persimesdavau keliomis frazėmis su tolimaisiais kaimynais :) Su manim kartu važiavo visa studentų grupė su dėstytojais iš Pskovo. Maloniai pabendravau su viena dėstytoja, aptarėme elektros kainas ir Sibiro grožius :)
Pakeliui netikėtai mus sustabdė vokiečių policija, kažkaip labai ne į temą Autobahne. Mano tolimoji kaimynė baisiai persigando, kadangi su savimi vežėsi 10 l Švyturio alaus. Visų bagažą atidarė ir labai fainas šuo viską apuostė. Matyt uostė narkotikus, tad alaus buteliai toliau sėkmingai su mumis važiavo į Vokietijos gilumą :)
Ai, dar turėjome keistą kaimyną, kuris nuolat sau glostė nuskustą galvą, juokėsi ir kažką pats su savimi kalbėjo. Ačiū Dievui, jis buvo labai tolimasis kaimynas :)

Diuseldorfe paslaugių vokiečių pagalba įsigijau bilietą ir įsėdau į traukinį. Traukiny irgi pasitaikė malonus įvykis: liko mūsų jau nedaug, kažkur toliuose sėdėjo vyras su savo mažamečiu sūneliu. Mes karts nuo karto maloniai nusišypsodavome viens kitam (jo iniciatyva) :) O kai jis išlipo, tai praeidamas pro mano langą net pamojavo, aš aišku išsiviepiau iki ausų ir pamojavau atgal. Taip fainai! Kažkaip nesitikėjau, buvau nusiteikusi pamatyti šaltus veidus, nes esu užsienietė.

Aacheno stotis man jau buvo pažįstama, turėjau dar kevirtį valandos ten laukti Hospitality Club nario Michael, kuris sutiko mane priglausti trims naktims. Tačiau jis atvažiavo anksčiau, ir jo laukiau gal tik penkias minutes, lietuviškai apsikabinę iškeliavome link jo automobilio.