Pilnaties efektas (?)

Pilnatis - mėnulio fazė nuo opozicijos iki delčios, kada matoma nuo 1.0 iki 0.5 Mėnulio disko. Mėnulio pilnaties laiką apytikriai galima apskaičiuoti (įvertinus apskritiminę orbitą). Skaičiuojama pagal tokią išraišką^[1]:

D = 20.362954 + 29.5305888531 × N + 102.19 × 10^-12 × N ² kur,

D yra dienų skaičius nuo Sausio 1 d. 2000 metais 00:00:00 laiko.

N yra pilnačių skaičius pradedant nuo pirmosios pilnaties 2000 metais.

Ištraukėlė iš Vikipedijos.

Arba:

Pilnatis

Ši mėnulio fazė turi didžiausią įtaką žmogaus psichikai ir sveikatai. Šiuo metu žmonės dažniausiai būna neramūs, agresyvūs. Šiuo metu užfiksuojama daugiausia savižudybių, nusikaltimų. Neveltui liaudis tikėjo, kad per pilnatį žmonės virsta vilkais, suaktyvėja vampyrai. Patariame vengti itin aktyvių seksualinių santykių, nes galima prarasti daug energijos.

Kadangi visų patogiausia kaltinti aplinką, tai visokiais gyvenimiškais šposais kaltinu pilnatį :)

Nežinia, ar čia pavasaris, ar pilnatis, ar viskas kartu labai jau pagardino praktikos savaitę. Tiesą sakant, įdomumai dar tęsiasi. Per šias nepilnas porą savaičių pacientai neigiamai sukatyvėjo, o gal net tiksliau, atsiskleidė jų paslaptys. Vienas šiaip be galo pritapęs ir nuotaiką keliantis pacientas tapo agresyvus ir nevaldomas (savo akim negalėjau patikėti), kitas pacientas sukėlė vėjus ir apkaltino visą skyrių būtais nebūtais dalykais, skleisdamas paskalas kitiems, o tai reiškia - visi suabejojo autoritetais...šiandien net skyriaus taisyklės buvo peržiūrėtos ir naujai patvirtintos, kad visokių vėjų mažiau švilpautų. O desertukui du pacientai pavartojo narkotines medžiagas, ir juos teko perkelti kitur..
Taigi, nors lauke saulutė šviečia, skyriuje apsiniaukę.
Reikia tikėtis, greitai visi sugrįš prie įprastinės darbinės nuotaikos.

PRAHA (karališkas miestas su "šlapia" nuotaika)

Ankstyvą šlapią rytą (nepasisekė su oru, ir nesisekė visą laiką, bet dzin) privažiavo psichiatras Jan prie mano bendriko ir pasigrobė trim dienom į Prahą :) Pakeliui spėjom kelis kartus pasiklysti (Aachenas turi totaliai sudėtingą kelių sistemą..), bet vargais negalais išvažiavom iš miesto, pakeliui prigriebę erasmusą iš Turkijos Alp ir čeką X (vardo nesupratau..).
Važiavom smagiai ir ilgai (aštuonias valandas), per tą laiką spėjom pamatyti lietų, šlapdirbą, sniegą ir net saulę (tiesa, trim minutėm..). Ties Čekijos ir Vokietijos pasieniu buvo tikrai snieguota ir jau tikėjausi pamatyti sniegu pasidabinusią Prahą.. deja. Įdėjau gražią foto iš interneto ir nelabai gražią, bet realistiškesnę iš Jan fotiko :))

Kadangi Alp važiavo tokiais pat turistiniais ir architektūriniais (studijuoja architektūrą) tikslais, nusprendėm kartu pasiblandyti po miestą. Taigi, dieną ir vakarą pravaikščiojom su juo po miestą. Smagumo dėlei jis fotkino savo fotiku mane, o aš jį (kas pasirodo buvo klaida..). Per tą laiką išmokau turkiškai pasisveikinti ir paklausti/atsakyti, kaip sekasi (ir jau aišku sėkmingai pamiršau), spėjom gatvėje salsą pašokti ir šiaip paišsidirbinėti :))
Tada susitikom su Jan, jo broliu ir jų draugais ir pasėdėjom žymiausioje Prahos kavinėje "Slavia", kur grojo gyva muzika ir šiaip viskas labai gražu ir prašmatnu. Jan prasitarė, kad tai snobų mėgstama vieta ir jis retai čia lankosi, bet čia atėjom dėl gardaus karšto šokolado. Aišku, aš tą šokoladą ir užsakiau, ir tikrai labai niam niam :)
Su Alp sutarėm kitą dieną vėl susitikti, jis negalėjo su mumis likti naktinėti. Paliko man savo fotiko batarkes ir pakrovėją, kad pakraučiau rytojaus "foto medžioklei". O tada mažesne kompanija slinkom į barą, kuriame paskanavau tradicinio keisto čekiško valgio. Įsivaizduokit, prieskoniais pagardintas ir aliejuje užkonservuotas sūris, ant jo čili pipiriukas (?), šalia patiekta aviečių/bruknių uogienė, ir visa tai valgoma užgeriant alučiu :) Išeina saldžiai-sūriai-kartus skonis, bet visai nieko :)) galiausiai užsukome ir iki paryčių likome klube "Vagon", pavadinimas tobulai tinkamas :))) Klube grojo roko muzika, ir tiesą sakant, man tai labai patiko :) Tokia skylė, kurioje nė vieno turisto :) Eilinį kartą įsitikinau, kad kraštą geriausiai galima pažinti būnant su vietiniais :)
Kitą rytą prasikeikiau, kad su Alp dešimtą ryto susitarėm susitikti, bet atėjau laiku į sutartą vietą.. Laukiau pusvalandį, bet gerbiamasis neatėjo. Jo numerio neturėjau, tai ėjau savais keliais. Tikiuos viskas pas jį gerai, nemanau kad jis tyčia neatėjo. Man atminimui nuo jo liko fotiko pakrovėjas, o jam nuo manęs - nuotraukos fotike. Va taip.
Ilgai neliūdėjau, iš tiesų puikiai prasivaikščiojau, aplandžiojau visokias siauras ir tuščias gatveles, stebėjau kareivių maršą, filmavimą, buvau kelis kartus pakviesta į klasikinės muzikos koncertus (iškart pritaikant nuolaidą už mokėjimą kalbėti rusiškai:))). Beje, sutikau begales rusų, jų nemažai dirba prekyvietėse bei kavinėse.
Nufotografavau kiekvieną kampą, BET.. Mano Zenite juostelė neužsifiksavo tinkamai, o tai pastebėjau per vėlai, tad nė vienos foto iš Prahos :((( todėl esu įsitikinus, kad būtinai ten dar grįšiu :)
Įsimylėjau tą miestą. Įrašytas į mylimiausių miestų sąrašą (Venecija, Briuselis). Istorija tiesiog šaukia iš kiekvieno gatvelės užkampio.. apie elgetas, karalius.. gyvenimo sūrumą ir didybę..troškimą įsiamžinti..Žydų kvartale (kažkada buvo vienas didžiausių getų Europoje) iki šiol užslenka slogutis, ypač kai už mūrų išvysti liūdnai palinkusius, chaotiškai išbarstytus antkapius. Įspūdingas miestas, vertas dėmesio.
Kai jau grįžau namo (namai - Jan tėvo butas centre, pasisekė su vieta kaip reikiant:), mano itališki batai jau buvo išsižioję, atsiklijavo beveik visas padas... Prahos lietus ir šlapdriba lepūnėliams italiukams visai nepatiko.. Na bet turėjau sportbačius ;) grįžusi atsisėdau, pasiėmiau knygą apie Prahą, paskaičiau biškį ir taip ir užmigau kakta į stalą :)))) Bet nieko, vėliau dar išėjau į vietinį kabakėlį, kitą rytą dar apėjau ratuką, pasiklausiau žymaus Prahos astronominio laikrodžio dindiliavimo, ir greit jau turėjome palikti visą tą grožį.. Atgal važiavom su dar vienu pakeleiviu mongolu, šaunia internacionaline grupele grįžom į Aacheną su vėjeliu :)


Savaitė praktikos pramogų ir projektas: Himmerich in "Himmerich"!!!


Savaitė praėjo..Ne, praskriejo lyg viena diena :) Suorganizavau sau ir pacientams ekskursiją po Aacheno katedrą, pasirodo ten daug nerealių daiktukų yra :) Pvz., didžioji dalis Karolio Didžiojo (gerai skamba :))), daug kauliukų ten jo ilsisi.. O dar keturios relikvijos iš Jeruzalės (Šv. Marijos skarelė, Kristaus įkapių skiautė ir dar kažkas). O dar ten buvo super senas (dviejų tūkstančių metų senumo, žr. foto) Karolio Didžiojo sostas, kuris ir atrodo baisiai senas ir jau visai negražus :)) Bet turėjo labai didelę reikšmę.. pats Karolis Didysis tiesą sakant nė karto nebuvo atsisėdęs, nes buvo pernelyg tikintis: negalėjo padėti užpakalio ant šventojo sosto (sostas pagamintas iš Jeruzalės bažnyčios grindų plokštės). Na bet kitiems karaliams sėdėti problemų nebekildavo.. Čia buvo karūnuoti 30 (!) karalių.
Iš tos savaitės praktikos ypatingų nuotykių daugiau nebuvo. "Nuotykiai" čia santykinis žodis, turint omeny, kad pacientai pas mus mėgsta "pokštus" krėsti (deja, ne visada linksmus). Galbūt išprašysiu, kad mane vieną dieną leistų po uždarą skyrių per vyr. gydytojo vizitaciją apsilankyti :) Ai, dar sutikau netyčia pora kartų matytą psichologą ir įsiprašiau pas jį muzikos terapijoje sudalyvauti, jau nekantriai laukiu :)

Per savaitę sutarėm su praktikos vadovu ir kolegom, kad važiuojam į kaimą Himmerich, kuriame yra diskoteka pavadinimu Himmerich. Tarp kitko, mano praktikos vadovo pavardė yra Himmerich :))))))) Mes visi jau iš anksto krykštavom iš laimės :))))

Taigi, po darbų, nuostabųjį penktadienio vakarą drauge su kolege Sarah iškeliavom ieškoti Himmerich'o būsto, vargais negalais radom. Pasitiko mus du faini vaikučiai, su vienu labai šauniai perskaičiau kokias penkias knygas, nu labai jam knietėjo piratus, žuvis, kitas gyvūnų istorijas papasakoti :))) sulaukėm visų kolegų ir tada gal kokias 45 min trenkėmės keliukais ir keleliais į tą Himmerich :)))) Bet suradom... Kad būtumėt matę, koks laimingas buvo Hubertus Himmerich :D mus pasitiko taksi pavadinimu Himmerich, iškeltos vėliavos su užrašu Himmerich, na ir visas kaimas taip vadinasi.. Cukraus pakeliai irgi buvo su pavadinimu Himmerich (vieną sau pasilikau atminimui :), ant stiklinių irgi... Švytėjo mūsų Himmerich kaip saulytė :)))
Dar pora dalykų linksmų: iš pradžių jautėmės seniais, nes pradžioje aplinkui zujo vien -niolikmečiai :))) visas vietinis jaunimas ten matyt renkasi. Dar aptikome patalpas, skirtas asmenims "per 30" (über 30) :)))) ten jaunimo nė kvapo, restorančikas ir diskotekos patalpa, kurioje grojo vokiečių šliagerius :))) kažkaip nejaukiai pasijutom ir grįžom atgal :)))
O šiaip diskonas buvo SUPER: viso keturios patalpos. RnB/HipHop, populiarioji muzika (kaip pas mus Brodvėjus, tik geriau, įvairiau), diskotecus naturalis (bumcikas ir pati populiariausia muzika šiuo metu), na ir šliageriai pas vyresnius. Perėjom visas diskotekas, apsistojome ties populiariąja muzika ir labai šauniai prastrakaliojom..iki pirmos nakties. Turėjau deja anksčiau grįžti namo, nes jau septintą ryto manęs jau laukė kelionė...

MIUNSTERIS (sentimentalumo viršūnė)

iš ryto buvau total kaputt (manau visi suprato). Atradau per internetą vairuotoją, kuris maloniai sutiko privažiuoti prie mano namų ta nelemtą septintą ryto :) Pakeliui vėl paėmė kelis žmogeliukus, bet nebendravau, nes tiesiog lūžau.. Atvažiavom greitai, ir netrukus jau susimačiau su seniaaai seniai nematytu Matthias, mano "geriausia drauge Miunsteryje". Vos pažinau, bet pažinau :)) Kadangi buvau visai kaputt, tai pusę dienos leidau sau gulėti, pažiūrėjom komediją ir pan. O tada išėjom į miestą, kur šauniai pasivaikščiojom. Mlyn, kaip fainai buvo :) Einu, ir menu gatves, parduotuves, tuos amžinai visur zujančius dviračius, zuikius parkuose ir net žiede :))) fantastika, kokia laiminga buvau. Tas Miunsteris man kaip koks gimtas miestas patapo, net nesitikėjau tokios reakcijos. Užėjome į ledainę "Firenze", kurioje skaniausi ledai Miunsteryje, aaaaach.. :) suvalgėm skanų kebabą, aaaach :))) tiesa, dar bandėm nueiti į antikvarinių daiktų parodą, bet kaina nestudentiška buvo, tai nusprendėm geriau tuos pinigus į maistą investuoti :) dar pagaliau Matthias priverčiau nusipirkti pakrovėją ir batarkes (kažkokia likimo ironija - ir vėl pakrovėjas su recharchable batteries, ir abiem atvejais verčiu pirkti naujus:))). Jis daugiau nei metus išvis fotiko savo rankose neturėjo, tai va, labai didžiuojuosi, kad priminiau jam, jog fotkinimas teikia džiaugsmą :)
Kitą dieną sulaukėm jo draugo ir varėm žiūrėti buto (pasirodo, pusės namo), nes Matthias su tuo draugu nori susirasti butą ir laimingai kartu gyventi :))) (jis ne gėjus, tiesiog gražiai skamba..). Tai važiavom toli toli, ir nors viskas buvo ne taip blogai, bet galiausiai nusprendėm, kad tam butui dar toli iki tobulumo. Niu va, kartu dar pamaklinėjome po miestą, o vakare su Matthias važiavome į mūsų buvusį bendrabutį (sentimentalumų sentimenalumas, garbės žodis, bet kitaip negalėjau). Šakės, viskas atrodė lygiai taip pat, kaip prieš tris metus. Dar bandėm rasti tuos pačius kaimynus, deja, visi jau buvo išsikraustę.. Taip pat beldėmės į namo savininko duris, su juo labai gerai sutariau. Bet jo nebuvo :( Tai aš jam parašiau laiškutį su savo tel. nr. ir įmečiau į skundų ir problemų dėžutę (che che). Ir įsivaizduojat, šiandien jis man paskambino, toks laimingas dėl to raštelio buvo :))) smagiai pakalbėjom, sutarėm dar susisiekti kada :) jėga, bent tiek naudos iš tos sentimentalios kelionės į bendriką..Ai, tiesa, dar po to pėščiomis, nes jau buvo vėlu ir autobusai nevažiavo, keliavom link centro, pakeliui dar pas draugus užsukom, kurie gyvena studentų sąjungos namuose (iš ten smagios foto su špaga:), ir šiaip gražiai prasivaikščiojom, palei pilį ir pan. Ir jau turėjom atsisveikinti, nes atgal grįžti turėjau - sutariau su tuo pačiu vairuotoju, nes jis atgal į Aacheną važiavo. Ech, labai džiugu turėti pasauly vietelę, į kurią visad norisi grįžti :)
Happy and sad end.
2006 vasara (kairėj) ir 2009 pavasaris (dešinėj)

Opa pa, vai ta ta, bla bla, kur du baba!

Nieko neprisimenu... Ai, savaitgalis vel prasidėjo penktadieniu, kažkur buvau, o kur.. Kažkas su erasmus matyt.. (jei jau atminties skylės). Ai, buvau pakviesta į erasmus party vienam bendrike. Šiaip visai nepasipuošus ir visa su mėlynėm po akimis keliavau tenai. Bet nieko, buvo visai fun :) Susipažinau su labai juokingu ukrainiečiu, toks žvengiškas, reikia jį pamatyti, beveik po kiekvieno sakinio susiriečia iš juoko ir pratrūksta HO HO HO juoku :))) Žodžiu, prisijuokiau ne tik iš pokštų, bet ir iš jo (nepiktybiškai visai:). Paskui į pabaigą prisigėrė čekai, pradėjo sau šokti ir dainuoti, tikras girtas šou buvo.. Na bet aš per ilgai neužsibuvau, mane namo parvežė kolega psichiatras iš Čekijos, tai pakeliui pakvietė važiuoti kartu į Čekiją. Taigi, jau ryt išvažiuoju.. Bet apie tai kitą kartą :)


Šešadienį kepiau blynus ir pagaminau lietinius su varške (vokiška, tai kažkas įdomaus išėjo). Kodėl? Nes vakare turėjo vykti Mišos ir Caro gimtadienių atšventimas:) jie vietoj dovanų paprašė maisto atnešti, tai aš nieko originalesnio Vokietijoj neleidau sau pagaminti (sparen sparen..). Bet visiem visai gerai suėjo, ypač kai nė vienas neatnešė saldaus :) Tiesa, buvo man keista valgymo procedūra: visos vaišes buvo suneštos ir išdėliotos virtuvėje, tada kiekvienas ateidavo, apimdavo indus ir susidėdavo, ko nori. Tada atsisėsdavo prie stalo ir kitų nelaukdami pradėdavo valgyt. Ir taip mes visi skirtingai pradėdavo ir baogdavom valgyti. Nu keista man taip, kažkaip smagiau, kai visi susėda ir valgo kartu. Ech, tie kultūriniai skirtumai.
tokia vat vokiška kompanija, šiaip visai smagiai laiką praleidau :) Pabaigoje dar karaoke padainavom, su mikrofonu sunkiai subendravau, bet po to visai nieko :))) susipažinau su populiariomis vokiškomis dainomis, tai pravertė kitos savaitės karnavale :)











Sekmadienis buvo smagus tuo, kad kaimynė lenkė pakvietė keletą erasmusų skanauti lenkiško patiekalo: raugintų kopūstų su mėsa troškinio. Tuo pačiu sutarėm vakare dar filmą kartu pažiūrėti. taigi, vakare iškeliavau į svečius ir žiūrėjom durną komediją "European trip". Tačiau visi nusiteikė žvengti iš banalių dalykų, tai buvo fainai :)

O tada prasidėjo darbo savaitė. Dabar nuolat mintyse sukiojasi pacientė, perskaičiau atitinkamą literatūrą, stengiuosi padėti.. Pokalbius ne kartą, o du kartus su ja per sav. vedu.. Kartais pasiseka, kartais nlb.. Na, mokomės :) Šią savaitę dar per meno terapiją su moliu dirbom, irgi labai įdomu :) Iš smagiausių įvykių tai buvo organizuotas laisvalaikis su B grupe, kai varėm į boulingą. Boulingas dar nebuvo atidarytas, todėl dar užsukome į Lindt šokolado fabriką (niam niam niaaaaam, nupirkau, nesusilaikiau...), tada keliavom į kavinę centre, ir galiausiai į boulingą grįžom. Ir kadangi tiek visko pridarėm, vos ne kiekvienas pacientas pasitreniravo (valgė, kai turi rijimo problemų; buvo didžiulėj pardėj su panika; turėjo užsidėti boulingo nuomotus batus su įkyrumais ir pan.). Žodžiu, visai smagu buvo, kitą savaitę laukia ekskursija po katedrą :)

Oi, dar buvau karnavale! Taip vadinamas Oche Alaaf :))) Apie tai atskira istorija turėtų būti :) Vokiečiai trumpam išprotėjo, tiek durnų, juokingų, didingų, akį rėžiančių kostiumų dar neteko matyti. Ir viskas nuo pat ryto, net po kliniką vaikščiojo rimtais veidais elfai, perukuoti aristokratai, meškiukai ir pan... :)) Su kolegomis sutarėm eiti irgi švęsti.. Na visų pirma beveik dvi valandas prastovėjo eilėje į tūsą krentant sniegui. .. Po to pusvalandį eilėj atiduoti rūbus... na o tada davėmės pagal gyvą muziką. Grojo kažkokia grupė, kuri labai gerai sudainavo visokius šlagerius, pradedant vokiška muzika, Queen, "Life is life", lambadomis ir pan... Žodžiu, prisišokinėjome :)) aišku alus liejosi laisvai, ir net pati rimčiausia kolegė, ir ta pradėjo strakalioti ir kartu dainuoti :)) Aš irgi manau visai šauniai pasipuošiau :)

Iš tiesų šiandien buvo ypatinga diena, galiu plačiau papasakoti :) šiandien apsimetinėjau gydytoja :))) Praktikos vadovas nusprendė mane paimti į konsiliumą. Todėl mūsų gydytoja davė savo kortelę (be kortelės manęs neįleistų), dar nuėjome į kambariuką, kuriame aš gavau chalatą. Ten viskas kaip kokiam filme: už stiklo matosi ilgiausios eilės baltų chalatų, ir pagal kortelę atpažįstamas savas chalatas, tada eilės pradeda suktis ir "išvažiuoja" chalatas, kurį paimi pro mažą specialią skylutę :) buvau sužavėta kaip vaikas, jaučiu atrodžiau panašiai, nes vadovas nuolat juokėsi... Vis prasitardavo: svarbiausia elgtis neiššaukiamai :))) žodžiu, visai fainai, pamačiau daugiau ligoninės, ir dar man pažadėjo ekskurisją po "griežto režimo" klinikas :) o dienos pabaigai desertui ėjau į dienos stacionaro Mittagsrunde, kur po visų pakalbėjimo vienas pacientas vadovui grojant pianinu sudainavo F. Sinatra "My way":)) šiaip tikrai neblogai sudainavo, buvo labai šilta atmosfera, visi po to apsikabinėjo.. O kai pacientai išėjo, kolegos pradėjo lūžti iš juoko dėl kai kurių pacientų elgesio. Aš nieko nesupratau, bet visi juokėsi iki ašarų :) nu ne esmė, esmė, kad visi su gerom emocijom pradėjo savaitgalį!

Štai taip :) O aš jau baigiu pasiruošt kelionei į Prahą. To be continued, taip sakant.. :)

Who was Jesus?

ТРИ АРГУМЕHТА ЗА ТО, ЧТО ИИСУС
БЫЛ ИРЛАHДЦЕМ:

Он никогда не был женат. Он никогда не имел постоянной pаботы. Его последним желанием было "Пить".

ТРИ АРГУМЕHТА ЗА ТО, ЧТО ИИСУС
БЫЛ ПУЭРТОРИКАHЦЕМ:

Его звали Иисус. У него всегда были пpоблемы с законом. Его мать не знала, кто был его отец.

ТРИ АРГУМЕHТА ЗА ТО, ЧТО ИИСУС БЫЛ
ИТАЛЬЯHЦЕМ:

Он pазговаpивал с помощью pyк. Каждое блюдо он запивал вином. Он не знал английского.


ТРИ АРГУМЕHТА ЗА ТО, ЧТО ИИСУС
БЫЛ HЕГРОМ:

Он называл каждого "Бpат". У него не было постоянного адpеса. Hикто не нанимал его на pаботу.

ТРИ АРГУМЕHТА ЗА ТО, ЧТО ИИСУС
БЫЛ КАЛИФОРHИЙЦЕМ:

Он никогда не стpигся. Он ходил босиком. Он основал новую pелигию.

ТРИ АРГУМЕHТА ЗА ТО, ЧТО ИИСУС
БЫЛ РУССКИМ:

Он стойко деpжался на допpосах. Он отдал свою жизнь за светлое будущее, до котоpого всё pавно бы не дожил. Он получил пpизнание только после
смеpти.

И, HАКОHЕЦ, ДОКАЗАТЕЛЬСТВО, ЧТО
ИИСУС БЫЛ ЕВРЕЕМ:

Он вошёл в бизнес своего отца. Родители его содеpжали до тpидцатилетнего возpаста. Он был увеpен, что его мать святая, а его мать была увеpена, что он Бог.

Pagaliau prisiruošiau brūkštelėti žinutę. Tiek visko vyksta, kad nėra kada sustot ir apgalvot, ką gi nuveikiau. Ši rašliava puikus "stabdis":)

Taigi, pradžiai

SAVAITGALIŲ OŠESIAI

Esmė tame, kad savaitgaliai deja per trumpi pailsėti, nes per juos dirbau kitus darbus (vertimai ir CellXL darbas), pavarčiau magistriniui knygeles gautas ir žinoma, ėjau į baliukus :)
Pradžiai penktadienį su kolegomis buvome kinoteatre (žiūrėjome Benjamino Buttono istoriją, tai prižliumbiau vieną arbatinį šaukštelį) :)
Mano gimtadienio diena buvo prisotinta įvykių: visų pirma vyko simpoziumas (psichiatrinės temos), kuris užgrobė visą dienos laiką, tada su kolegomis ėjome į kavinukę, kur išbandžiau tipišką belgišką pyragą su ryžiais ir vyšniomis. Skonis man labai priminė babytės pagamintą ryžių košę su vyšnių uogienę :))) Labai šauniai pasėdėjom, susipažinau su praktikos vadovo dviem vaikiukais-varliukais (vienam ketveri, kitam vieneri), abu labai fainučiai :) mažiukas vis nueidavo ant laiptų, porą kartų nutraukė mamai karolius ir šiaip visai kaip rodė savo šaunumą, o tuo tarpu jo vyresnysis broliukas nuolat užkrečiamai ir garsiai juokėsi (žinot, kaip komedijose būna juoko minia po bajerio - jis puikiai atliko šį prajuokinimo vaidmenį:)).
Na va, o vakare jau susimačiau su erasmusais, Miša ir praktikante su jos vaikinu. Perėjom per du restoraniukus, taip ramiakiškai, nes erasmusams sesijos metas, visi negyvi arba turi egzus. Todėl buvau laiminga, kad išvis atėjo :) gavau dovanėlių tiek, kad užpildžiau tuščiom akiduobėm į mane spoksojusią bendriko kambario lentyną :)

Kitas savaitgalis prasidėjo ir vėl penktadienį :) Su kolegomis ėjome į meksikiečių restoraną. Kolegų (psichiatrai, psichologai ir jų antros pusės) buvo DAUG, ir buvo kaip visad labai linksma :) mano praktikos vadovas vėl pasižymėjo: šalia esančiose patalpose vyko karaokė. Tai jis mane ištempė su juo Queen "We will rock You" dainuoti :))) jis nusiaubė visą sceną (kažkas filmavo ir fotkino... Aleliuja :))), gavom dozę plojimų :) Dabar jis užsimanė, kad mes koncertą padarytume Dienos stacionare, nes jis groti pianinu moka.. Ką gi, žiūrėsim :)
Po to prisirinko ir erasmusai, tai aš per du stalus laksčiau. Iš to vakaro tik viena foto su Silvia.

Mano kolegos galiausiai biškį pasigėrė, ir prasidėjo "Visus myliu" era. Viena kolegė mane apkabinusi vos ne per ašaras pasakė, kad aš labai miela. Kita jau diskone strakaliodama man rėkė, kad esu super praktikantė ir kad norėtų, jog ilgiau čia likčiau :))) Drįsiu patikėti, kad girtam kas galvoj, tas ant liežuvio :))

Taigi, teko pirmenybę teikti mieliems kolegoms ir eiti į tą jų išsvajotąjį Tanzpalast . Na ir ką: ateinam, o ten kinoteatro tipo salė (grindys kyla į viršų), garsas nelabai, muzika nelabai, daug senių ir šiaip asmenų virš keturiasdešimt. DJ - plikis su žydrais languotais marškinukais (lyg iš biuro) :/ Ant grindų po truputį prisipylė alkoholio, todėl batai kibo prie grindų, ir šiaip buvo žiauriai karšta. Aaa, dar viena moteris mane kabino (taip, būtent moteris...pirmą kartą gyvenime). Visus minusus atstojo tik mūsų šoklioji kompanija. Ištempėm iki pusės keturių ryto :) bet daugiau manęs ten niekas nenutemps...

Na o kitą vakarą jau manęs laukė DU baliai :)) nes seniai jau Silvia kvietė į Erasmus Party jos bendrike, o dar pora psichiatrių girmtadienį šventė tą pačią dieną. Beje, viena jubiliatė gimusi tą pačią dieną kaip aš, tik jai trisdešimt jau :)

Tai aš keliavau iš pradžių pas Erasmusus. Oi, o ten beveik pažįstamų nebuvo, vėl pažindinausi per naują :)) Pilna iraniečių (iš kur, kodėl ir kaip..nežinau), lenkų, na ir ispanai, italai, čekai, portugalai, graikai, belgai, rumunai, čiliečiai (irgi kažko) ir t.t. Ir vėl vienintelė iš Baltijos sesių buvau :) ir vėl teko visiem aiškinti, kad mes savo kalbą turim (ne, rusiškai nekalbam, ne, ne slavų ... ir pan.). Žodžiu, visai fun buvo :)) Pora nuotraukyčių iš ten.














Pasibuvus baliukyje ėjau į kitą. Labai pasisekė, nes kitas baliukas vyko visai netoliese :) Ten jau visi įkaušę buvo, mano praktikos vadovas su blondinės peruku pasitiko :))) Na bet baliukas kur kas ramesnis, niekas nešoko, tik plepėjo. Tai paplepėjau, prisiklausiau skundų apie mažą atlyginimą (pasirodo nėr teisybės ir pas vokiečius), sutarėm su nauju psichiatru iš Čekijos, kad jis kartu su manim į Erasmus Party eis (kaip supratau, jam norisi irgi baliukų) :) Dar su vienu gydytoju po dušam pašnekėjom (jis iš Serbijos) ir kai ėmė po biškį visi skirstytis, nusprendžiau grįžti pas erasmus. Grįžau pas juos po trijų nakties, o ten tik keli belikę.. bet irgi gerai, nes jie patarė važiuoti naktiniu autobusu, apie kurį nieko nežinojau. Taip sėkmingai grįžau namulio... sekmadienį vyko reabilitacija :))) Pirmadienį sutikau kolegas ir pamačiau, kad sekmadienio reabilitacija jiems taip pat nepadėjo..

PRAKTIKA: nauji iššūkiai

O praktikoje aš gavau pacientę, kuria turėsiu rūpintis (vesti individualias konsultacijas, ji su manim kalbės per Mittagsrunde, turėsiu kitiem nuolat atraportuoti, kaip jai sekasi, vesti užrašus). Teko jos priėmimą pačiai daryti, tik dar praktikos vadovas su kolege stebėjo, tai su paciente supanašėjau iš nervų :))) bet nieko, "proneslo" :) vadovas pasakė, kad galėsiu tada dar vieną pacientą pasiimti (tikiuos juokavo...).
Teks dabar gerai išklausti, ką man su ja kognityviai-elgesiškai daryti..
Ai, dar buvau Savižudybių konferencijoje.. "Sublizgėjo" Lietuva kaip reikalas. Šiaip smagu buvo, kad parodė ir lenteles, kuriose parodytas laikas (sovietmetis/perestroika/nepriklausomybė) ir kaip kito savižudybių skaičius per tuos metus Baltijos šalyse bei Rusijoje.
Po to juokavo: "bijojau, kad Tavęs kitą dieną nesutiksiu, gal nusižudysi". Labai juokinga... Na bet gydytojams žiauriai juokauti leidžiama.
Dar be savo pacientės priėmimo, dalyvavau poroje kitų priėmimų. Na ir visa kita kaip visad, nebesikartosiu :)
Ši diena buvo irgi ypatinga nuo pat ryto :)
Visų pirma leidau sau neiti į rytinę konferenciją, užtai ryte pasiruošiau laisvalaikio planus B grupei (mano dar viena nauja užduotis organizuoti B grupei išvykas). Ateinu, o manęs klausia: "nenori pažiūrėt procedūros vienos, labai faina!" Pasakė pavadinimą, bet vis vien nieko nesupratau. Tai kartu su kita psichologe nustraksėjom paskui psichiatrus. O ten pasirodo tyrimams iš stuburo slankstelių turėjo imti nervų skystį (likvorą) tyrimams. "LABAI FAINA".
Atrodė labai panašiai, kaip fotkėj (wikipedia rūlina). Žodžiu, suvarė vieną adatą, po to į ją kitą - ilgesnę ir plonytę, ir tada ėmė bėgti bespalvis skystis... Pacientas mekena iš skausmo, mes isteriškai vis pažvengiam. Galiausiai psichologė išėjo (sakė, kad beveik apalpo). Aš sėkmingai ištvėriau, tiesa, kai ėmė traukti lauk tas adatas, ir aš pabalau :))) bet nieko, dar paprašė manęs pleistrą atnešti, tai viską padariau, tik po to penkiolika minučių mineralkę gurkšnojau ir vaizdavau, kad man viskas čiki :))
O po to KETURIAS valandas truko vyr. gydytojo vizitacija. Aišku įdomu buvo, bet vis tiek.. Išpaišiau visą pacientų sąrašą gėlytėm (kaip per paskaitas :)). Teko ir pačiai pacientę pristatyti, nieko lyg ir. O po to visi išėjo valgyti, o aš likau meno terapijoje, nes laiko nerealiai daug atėmė šįkart. Taigi, per meno terapiją irgi kažkokia nesąmonė buvo: pacientė ėmė save žaloti draskydama nagų odelę, kol kraujas ėmė bėgti :( na bet ištvėriau. Na o desertui liko pokalbis su B grupės pacientais dėl jų pamąstymų apie laisvalaikį. Šįkart buvo visi kaip depresiukai labai aktyvūs ir viskuo patys pasirūpino, turėtume į boulingą eiti :) Tokia gera nata išėjau į šlapdribą (pas mus pūga buvo, brrr..).

Grįžau į bendriką, o ten ispanė (kaimyno mergina) pietus gamina, tai teko dar po visko angliškai "patalkinti", bet nieko, faina panelė :))
O dabar rašau dienoraštį lietuviškai, smegenys ilsisi :))) o dar paskambino Matthias (iš Erasmus laikų "geriausia draugė Miunsteryje"), tai šprechinau, o galiausiai iš Kievo pažįstamas paskambino, teko dar rusiškai pabendrauti :)

Tikra didvyre jaučiuosi po šios dienos :)

Praktika E Station'e :)

Šiandien laikraštyje radau straipsnį apie Aacheno Uniklinikum. Pasirodo, tai High-Tech architektūros kultūrinis paminklas, vienintelė tokio stiliaus ligoninė pasaulyje. Labai vertinama ir už išsaugotą 70-ųjų spalvų koncepciją (žalia-geltona, kur akys mato :)) iš tiesų pavaikščiojus ir pasiklydus (kas jau kartą buvo nutikę) toks jausmas, lyg būčiau didžiuliame laive. Gana žemos lubos, ilgi ilgi koridoriai, sienos ne- sienos, o metalinės žalios, geltonos ir oranžinės plokštės.

Kaip jau minėjau, daugiausiai laiko praleidžiu kitame pastate priešais, kuriame gan aukštos lubos, baltos normalios sienos ir žalios grindys (tęsiant spalvų vardinimą ir sujungiant prasmingai pastraipas ...:))
Gyvenu antrame aukšte (vokiečiams- pirmajame), pacientai gyvena po du aštuoniuose kambariukuose, kiekvienam kambariukyje tualetas su dušu. Dar jie turi valgyklą, didelę ir jaukią, kurioje visada pridėta maisto: vaisių, bandelių, sviestukų-tepaliukų. Na ir atveža jiem tris kartus per dieną maistą. Ragavau ir mačiau: geras skanus valgis :) Dar pilna mineralinio vandens buteliukų, kurių apstu visur, juos atsineša ir į užsiėmimus :) Viena pacientė ant savo staliuko turėjo sudėjusi kažkur keturiolika pradarytų ir truputį nugertų butelių minrealinio :)) Kai paklausėm, kam jai tiek, atsakė, kad nežino, ji taip ir namie daro. Patikino, kad visus ir išgeria :)
Aukšto centre yra dvi pereinamos patalpos: vienoje laikomi vaistai, čia pacienai ateina juos išgerti, ir šiaip dar visokie popieriai laikomi. Kitam kambaryje yra virtuvė-valgykla, stovi stalas su kėdėm, kriauklė, spintelės, kavos aparatas, du šaldytuvai.. :) Visad čia galima ką nors užkąsti, pagerti kavutės su kolegomis ir pan. Žodžiu, super :D kaip visuomet, virtuvė yra traukos centras, čia pabuvus visus gandus ir pletkus sužinai pirmas :) Čia daugiausia laiko praleidžia slaugytojai, kurių čia kokie penki (jie kažkaip pamainom kas savaitę).

Psichologai dalinasi kambariais su psichiatrais. Komandą sudaro du psichiatrai, vyr. gydyojas-psichiatras, psichiatre, dar trys psichologai, na ir dvi praktikantės :) Visi dirba kartu: eina į penkiaminutes kiekvieną rytą, tada kiekvienas atlieka savo darbus: priėmimus, įv. grupinės terapijas, konsultuoja individualiai (jei pacientui labai reikia, tai vos ne bet kada, o šiaip numatyta kartą per savaitę). pildo raštus (priėmimo/paleidimo laiškus, kas vyko su pacientais konsultacijose/terapijose ir pan.).
Visi turi laisvą priėjimą prie paciento dokumentų, ir visi dalinasi naujienomis, kas ką pasakė ar pridirbo.
Prieš pietus visada vyksta Mittagsrunde: sueina visi pacientai ir personalas į ratelį, ir kiekvienas pacientas pasako, kaip jam sekasi ir klausia, jei kas neaišku. Visi pacientų pasisakymai užrašomi į formulynus.
Iš tiesų paciento būsena fiksuojama kelis kartus per dieną, nes prieš visus užsiėmimus yra paklausiama, kaip jiems sekasi ir esmė surašoma po užsiėmimo.
Antradieniais vyksta vyr.gydytojo vizitacija: visi prieš vizitaciją gerą valandą skiria pacientų aptarimui, kiekvienas papasakoja, kaip pacientui sekėsi dalyvauti terapijoje, užsiėmime, seselės savo pastebėjimus pasako, pasitariama, apie ką galima su pacientu kalbėtis, kaip spręsti jo sunkumus (super, ane?).
Vizitacijoje aišku išklausomas pacientas, atsakomi visi jam kilę klausimai ir taip pat visada atsiklausiama nuomonės dėl vaistų paskyrimo, jų dozės keitimo. Jei nenori, tai bando įtikinti, kad reikia :) bet viskas taip nedirektyviai (išskyrus atvejus, kai pacientas neadekvačiai mąsto).
Pirmadieniais būna susirinkimas, kai aptariama, kas vyko savaitgalį. Taip pat fiksuojami pacientų veiksmai naktimis.
Ai, tiesa, pacientai suskirstyti į A ir B grupes. A labiau asmenybės, somatoforminiai ir valgymo sutrikimai (ribinių ir impulsyvesnių grupė), B link depresijos (gali būti ir kiti sutrikimai, tačiau tokia ramesnė grupė).

Šiuo metu jau maždaug išryškėjo, ką veiksiu artimiausią mėnesį: eisiu į visus bendrus susitikimus, dalyvausiu soc. kompetencijos grupėje, meno terapijoje (mažiausiai du kartus per sav., A ir B grupėse, bei kito skyriaus pacientų grupėje), Skillsgrupėje. Skills (įgūdžių) lavinimo grupę pamatysiu pirmadienį, grupė vedama remiantis Linehan teorija, mane patikino, kad veda labai gera specialistė ir tai jų "arkliukas". Šios grupės vedamos Dienos stacionare, tad pamatysiu truputį ir jo gyvenimą.
Aišku, dar pastoviai eisiu į individualias konsultacijas (pasirinkusi keletą pacientų, kuriuos ir galėsiu stebėti, na jau dabar stebiu, labai įdomu, matosi kaip keičiasi būsena). Dar kai bus laisvo laiko, užeisiu į Achtsamkeitsgruppe/Projektgruppe/Interaktionsgruppe/Freies Werken.
Žodžiu, laiko ten kartais net pavalgymams nėra :)
Na o gali ateiti laikas, kai man duos vieną pacientą ir gal pasiūlys vesti grupę. Baisu, ypač kai dar kartais nesuprantu, ką sako (kai kurie kalba taip, kad beveik išvis nesuprantu, ką sako:(. Jau dėl to buvo ne vienas nesusipratimas, bet ką jau padarysi :)

Sprendžiant iš mano praktikos patirties Lietuvoje, vokiečiai laimi žymia persvara..

Mano adresas

Juokavau juokavau su Maryte, bet galiausiai taip, kaip nutarėm, taip ir padarysiu :)

Prasideda gražiausio gimtadienio pasveikinimo konkursas!
Gimtadienio sveikinimus galite siųsti nurodytu adresu:

K. Dauguvietyte
Halifaxstr. 83, Zimmer 2121
52074 Aachen
Deutschland

Tortų, dūžtančių ir alkoholinių daiktų nereikia,
iš anksto dėkoju

:)))))))))))))))))